1 straipsnis Article 1
Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
The State of Lithuania is an independent democratic republic.
Constitution of the Republic of Lithuania
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Lithuanian original with our unofficial English translation. Only the Lithuanian text has legal force.
Lithuanian text: consolidated version from the Seimas website (lrs.lt), retrieved 23 October 2026.
Preambulė Preamble
LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ
THE LITHUANIAN NATION
- having established the State of Lithuania many centuries ago,
- having based its legal foundations on the Lithuanian Statutes and the Constitutions of the Republic of Lithuania,
- having staunchly defended its freedom and independence for centuries,
- having preserved its spirit, native language, writing and customs,
- embodying the innate right of the human being and the Nation to live and create freely in the land of their fathers and forefathers, in the independent State of Lithuania,
- fostering national concord in the land of Lithuania,
- striving for an open, just and harmonious civil society and a state under the rule of law,
by the will of the citizens of the reborn State of Lithuania adopts and proclaims this CONSTITUTION
I skirsnis. Lietuvos valstybė Chapter I. The State of Lithuania
2 straipsnis Article 2
Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
The State of Lithuania is created by the Nation. Sovereignty belongs to the Nation.
3 straipsnis Article 3
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
No one may restrict or limit the sovereignty of the Nation or appropriate the sovereign powers belonging to the entire Nation.
The Nation and every citizen shall have the right to resist anyone who encroaches by force upon the independence, territorial integrity or constitutional order of the State of Lithuania.
4 straipsnis Article 4
Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
The Nation shall exercise its supreme sovereign power directly or through its democratically elected representatives.
5 straipsnis Article 5
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.
Valdžios galias riboja Konstitucija.
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
In Lithuania, state power shall be exercised by the Seimas, the President of the Republic and the Government, and the Judiciary.
The powers of state authority shall be limited by the Constitution.
Institutions of state authority shall serve the people.
6 straipsnis Article 6
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
The Constitution is an integral and directly applicable act.
Everyone may defend his or her rights on the basis of the Constitution.
7 straipsnis Article 7
Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
Galioja tik paskelbti įstatymai.
Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
No law or other act that is contrary to the Constitution shall be valid.
Only published laws shall be valid.
Ignorance of the law shall not exempt anyone from liability.
8 straipsnis Article 8
Valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja.
The seizure of state power or of any of its institutions by violence shall be regarded as an anti-constitutional act, which is unlawful and invalid.
9 straipsnis Article 9
Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas.
Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.
The most important issues concerning the life of the State and the Nation shall be decided by referendum.
In the cases established by law, a referendum shall be called by the Seimas.
A referendum shall also be called if at least 300,000 citizens who have the right to vote request it.
The procedure for calling and holding a referendum shall be established by law.
10 straipsnis Article 10
Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius.
Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių.
The territory of the State of Lithuania is integral and shall not be divided into any state formations.
The state borders may be changed only by an international treaty of the Republic of Lithuania, when it is ratified by 4/5 of all the Members of the Seimas.
11 straipsnis Article 11
Lietuvos valstybės teritorijos administracinius vienetus ir jų ribas nustato įstatymas.
The administrative units of the territory of the State of Lithuania and their boundaries shall be established by law.
12 straipsnis Article 12
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
Citizenship of the Republic of Lithuania shall be acquired by birth and on other grounds established by law.
Except in individual cases provided for by law, no one may be a citizen of the Republic of Lithuania and of another state at the same time.
The procedure for the acquisition and loss of citizenship shall be established by law.
13 straipsnis Article 13
Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje.
Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenustato kitaip.
The State of Lithuania shall protect its citizens abroad.
It shall be prohibited to extradite a citizen of the Republic of Lithuania to another state, unless an international treaty of the Republic of Lithuania provides otherwise.
14 straipsnis Article 14
Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
The state language is Lithuanian.
15 straipsnis Article 15
Valstybės vėliavos spalvos – geltona, žalia, raudona.
Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke.
Valstybės herbą, vėliavą ir jų naudojimą nustato įstatymai.
The colours of the state flag are yellow, green and red.
The state coat of arms is a white Vytis on a red field.
The state coat of arms, the flag and their use shall be established by laws.
16 straipsnis Article 16
Valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
The state anthem is Vincas Kudirka’s “Tautiška giesmė”.
17 straipsnis Article 17
Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas – ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė.
The capital of the State of Lithuania is the city of Vilnius, the long-standing historical capital of Lithuania.
II skirsnis. Žmogus ir valstybė Chapter II. The Individual and the State
18 straipsnis Article 18
Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.
Human rights and freedoms are innate.
19 straipsnis Article 19
Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas.
The right to life of a human being shall be protected by law.
20 straipsnis Article 20
Žmogaus laisvė neliečiama.
Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.
Human freedom shall be inviolable.
No one may be arbitrarily detained or held under arrest. No one may be deprived of liberty except on such grounds and in accordance with such procedures as are established by law.
A person detained at the scene of a crime must be brought before a court within 48 hours, where the justification for the detention shall be decided in the presence of the detained person. If the court does not adopt a decision to arrest the person, the detained person shall be released immediately.
21 straipsnis Article 21
Žmogaus asmuo neliečiamas.
Žmogaus orumą gina įstatymas.
Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.
The human person shall be inviolable.
Human dignity shall be protected by law.
It shall be prohibited to torture or injure a human being, to degrade his or her dignity or to treat him or her cruelly, and also to establish such punishments.
No scientific or medical experiments may be carried out on a human being without his or her knowledge and free consent.
22 straipsnis Article 22
Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.
Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.
Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
The private life of a human being shall be inviolable.
The correspondence, telephone conversations, telegraph messages and other communications of a person shall be inviolable.
Information concerning the private life of a person may be collected only on the basis of a reasoned court decision and only in accordance with the law.
The law and the courts shall ensure that no one suffers arbitrary or unlawful interference in his or her personal and family life, or any encroachment upon his or her honour and dignity.
23 straipsnis Article 23
Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Property shall be inviolable.
Property rights shall be protected by laws.
Property may be taken only for the needs of society, in accordance with the procedure established by law, and shall be justly compensated for.
24 straipsnis Article 24
Žmogaus būstas neliečiamas.
Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
The home of a human being shall be inviolable.
Without the consent of the resident, entry into a home shall be permitted only on the basis of a court decision, or in accordance with the procedure established by law when it is necessary to guarantee public order, to apprehend a criminal, or to save a person’s life, health or property.
25 straipsnis Article 25
Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.
Everyone shall have the right to hold his or her convictions and to express them freely.
No one shall be hindered from seeking, receiving and disseminating information and ideas.
The freedom to express convictions and to receive and disseminate information may not be restricted except by law, where this is necessary to protect human health, honour and dignity, private life or morals, or to defend the constitutional order.
The freedom to express convictions and to disseminate information shall be incompatible with criminal actions: incitement to national, racial, religious or social hatred, violence and discrimination, as well as slander and disinformation.
A citizen shall have the right to obtain, in accordance with the procedure established by law, information concerning him or her that is held by state institutions.
26 straipsnis Article 26
Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.
Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą.
Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.
Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Freedom of thought, faith and conscience shall be unrestricted.
Everyone shall have the right to freely choose any religion or faith and, alone or together with others, in private or in public, to profess it, to perform religious rites, and to practise and teach the faith.
No one may compel another person, or be compelled, to choose or profess any religion or faith.
A person’s freedom to profess and spread religion or faith may not be restricted except by law and only when this is necessary to guarantee the security of society, public order, people’s health and morals, as well as other fundamental rights and freedoms of a person.
Parents and guardians shall, without restriction, take care of the religious and moral upbringing of their children and wards in accordance with their own convictions.
27 straipsnis Article 27
Žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.
A person’s convictions, or the religion or faith that he or she practises, may not justify a crime or a failure to comply with laws.
28 straipsnis Article 28
Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
When exercising his or her rights and freedoms, a person must observe the Constitution and the laws of the Republic of Lithuania and must not restrict the rights and freedoms of other people.
29 straipsnis Article 29
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
All persons shall be equal before the law, the courts and other state institutions and officials.
The rights of a human being may not be restricted, nor may he or she be granted any privileges, on the grounds of sex, race, nationality, language, origin, social status, faith, convictions or views.
30 straipsnis Article 30
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.
Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Any person whose constitutional rights or freedoms are violated shall have the right to apply to a court.
Compensation for material and moral damage inflicted on a person shall be established by law.
31 straipsnis Article 31
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas.
Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.
Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.
Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.
A person shall be presumed innocent until his or her guilt is proved in accordance with the procedure established by law and is declared by a court judgment that has come into force.
A person charged with committing a crime shall have the right to a public and fair hearing of his or her case by an independent and impartial court.
It shall be prohibited to compel anyone to give evidence against himself or herself, or against his or her family members or close relatives.
Punishment may be imposed or applied only on the basis of the law.
No one may be punished for the same crime a second time.
A person suspected of having committed a crime and the accused shall be guaranteed, from the moment of their detention or first questioning, the right to defence, including the right to have a lawyer.
32 straipsnis Article 32
Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.
Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.
Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.
Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.
A citizen may move freely and choose his or her place of residence in Lithuania, and may freely leave Lithuania.
These rights may not be restricted except by law and where this is necessary to protect state security or people’s health, or in the administration of justice.
A citizen may not be prohibited from returning to Lithuania.
Every Lithuanian may settle in Lithuania.
33 straipsnis Article 33
Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.
Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.
Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.
Citizens shall have the right to take part in the governance of their country both directly and through democratically elected representatives, and the right to enter the civil service of the Republic of Lithuania on equal terms.
Citizens shall be guaranteed the right to criticise the work of state institutions or officials and to appeal against their decisions. Persecution for criticism shall be prohibited.
Citizens shall be guaranteed the right of petition; the procedure for exercising this right shall be established by law.
34 straipsnis Article 34
Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę.
Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai.
Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.
Citizens who, on the day of the election, have reached the age of 18 shall have the right to vote.
The right to be elected shall be established by the Constitution of the Republic of Lithuania and the election laws.
Citizens whom a court has declared legally incapable shall not take part in elections.
35 straipsnis Article 35
Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.
Politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas.
Citizens shall be guaranteed the right to freely form societies, political parties or associations, provided that their aims and activities are not contrary to the Constitution and laws.
No one may be compelled to belong to any society, political party or association.
The founding and activities of political parties and other political and public organisations shall be regulated by law.
36 straipsnis Article 36
Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.
Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.
Citizens may not be prohibited or hindered from gathering unarmed at peaceful meetings.
This right may not be restricted except by law and only when it is necessary to protect the security of the State or society, public order, people’s health or morals, or the rights and freedoms of other persons.
37 straipsnis Article 37
Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.
Citizens who belong to national communities shall have the right to foster their language, culture and customs.
III skirsnis. Visuomenė ir valstybė Chapter III. Society and the State
38 straipsnis Article 38
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.
Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.
Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
The family is the basis of society and the State.
The State shall protect and take care of the family, motherhood, fatherhood and childhood.
Marriage shall be entered into upon the free mutual consent of a man and a woman.
The State shall register marriages, births and deaths. The State shall also recognise the church registration of marriages.
Spouses shall have equal rights in the family.
It is the right and duty of parents to bring up their children to be moral people and loyal citizens and to support them until they come of age.
It is the duty of children to respect their parents, to take care of them in old age and to preserve their heritage.
39 straipsnis Article 39
Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą.
Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas.
Nepilnamečius vaikus gina įstatymas.
The State shall take care of families that raise and bring up children at home and shall provide them with support in accordance with the procedure established by law.
For working mothers, the law shall provide for paid leave before and after childbirth, favourable working conditions and other benefits.
Minor children shall be protected by law.
40 straipsnis Article 40
Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos.
Įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos nevalstybinės mokymo bei auklėjimo įstaigos.
Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija.
Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą.
State and municipal teaching and educational establishments are secular. At the request of parents, religious instruction shall be given in them.
Non-state teaching and educational establishments may be founded in accordance with the procedure established by law.
Higher education institutions shall be granted autonomy.
The State shall supervise the activities of teaching and educational establishments.
41 straipsnis Article 41
Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas.
Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.
Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.
Education shall be compulsory for persons under the age of 16.
Education at state and municipal general education schools, vocational schools and post-secondary schools shall be free of charge.
Higher education shall be accessible to everyone according to the abilities of each person. Citizens who achieve good results in their studies shall be guaranteed free education at state higher education institutions.
42 straipsnis Article 42
Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi.
Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.
Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.
Culture, science, research and teaching shall be free.
The State shall support culture and science and shall take care of the protection of Lithuania’s historical, artistic and other cultural monuments and valuables.
The spiritual and material interests of an author related to scientific, technical, cultural and artistic creation shall be protected and defended by law.
43 straipsnis Article 43
Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.
Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti.
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.
Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.
Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos.
The State shall recognise the churches and religious organisations that are traditional in Lithuania, and other churches and religious organisations if they have support in society and their teaching and rites are not contrary to the law and morals.
Churches and other religious organisations recognised by the State shall have the rights of a legal person.
Churches and religious organisations shall freely proclaim their teaching, perform their rites, and have houses of prayer, charitable institutions and schools for the training of clergy.
Churches and religious organisations shall freely manage their affairs according to their own canons and statutes.
The status of churches and other religious organisations in the State shall be established by agreement or by law.
The proclamation of the teaching of churches and religious organisations, other religious activities, and houses of prayer may not be used for purposes that are contrary to the Constitution and laws.
There is no state religion in Lithuania.
44 straipsnis Article 44
Masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių.
Censorship of mass media shall be prohibited.
The State, political parties, political and public organisations, and other institutions or persons may not monopolise the mass media.
45 straipsnis Article 45
Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai.
Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą.
National communities of citizens shall independently manage the affairs of their national culture, education, charity and mutual assistance.
The State shall provide support to national communities.
IV skirsnis. Tautos ūkis ir darbas Chapter IV. National Economy and Labour
46 straipsnis Article 46
Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.
Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Valstybė gina vartotojo interesus.
Lithuania’s economy shall be based on the right of private ownership and on the freedom and initiative of individual economic activity.
The State shall support economic efforts and initiative that are useful to society.
The State shall regulate economic activity so that it serves the general welfare of the nation.
The law shall prohibit the monopolisation of production and the market and shall protect the freedom of fair competition.
The State shall defend the interests of consumers.
47 straipsnis Article 47
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.
Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą.
Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
The following shall belong to the Republic of Lithuania by the exclusive right of ownership: the subsoil, as well as inland waters, forests, parks, roads, and historical, archaeological and cultural objects of state significance.
The Republic of Lithuania shall have the exclusive rights to the airspace over its territory, its continental shelf and the economic zone in the Baltic Sea.
Foreign entities may acquire the ownership of land, inland waters and forests in the Republic of Lithuania in accordance with a constitutional law.
In accordance with the procedure and under the conditions established by laws, land plots may belong by the right of ownership to a foreign state for the establishment of its diplomatic and consular missions.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1390, 1996-06-20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (1996-07-05)
Nr. IX-1305, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 14-540 (2003-02-07)
48 straipsnis Article 48
Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja įstatymas.
Priverčiamasis darbas draudžiamas.
Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.
Priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas.
Everyone may freely choose an occupation and business, and shall have the right to proper, safe and healthy working conditions, to fair pay for work and to social security in the event of unemployment.
The work of foreigners in the Republic of Lithuania shall be regulated by law.
Forced labour shall be prohibited.
Service in the armed forces or alternative service replacing it, as well as work performed by citizens in time of war, natural disaster, epidemic or in other emergencies, shall not be considered forced labour.
Nor shall the work of persons convicted by a court, as regulated by law, be considered forced labour.
49 straipsnis Article 49
Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.
Every working person shall have the right to rest and leisure, as well as to annual paid leave.
The length of working time shall be established by law.
50 straipsnis Article 50
Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.
Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.
Trade unions shall be established freely and shall function independently. They shall defend the professional, economic and social rights and interests of employees.
All trade unions shall have equal rights.
51 straipsnis Article 51
Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti.
Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.
When defending their economic and social interests, employees shall have the right to strike.
The limitations of this right and the conditions and procedure for exercising it shall be established by law.
52 straipsnis Article 52
Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
The State shall guarantee the right of citizens to receive old-age and disability pensions, as well as social assistance in the event of unemployment, sickness, widowhood, loss of the breadwinner and in other cases provided for by laws.
53 straipsnis Article 53
Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.
Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.
Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.
The State shall take care of people’s health and shall guarantee medical aid and services in the event of illness. The procedure for providing citizens with free medical aid at state medical institutions shall be established by law.
The State shall promote the physical culture of society and shall support sport.
The State and every person must protect the environment from harmful effects.
54 straipsnis Article 54
Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.
Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.
The State shall take care of the protection of the natural environment, fauna and flora, individual objects of nature and particularly valuable areas, and shall see to it that natural resources are used in moderation, as well as restored and increased.
It shall be prohibited by law to devastate land, its subsoil and waters, to pollute waters and air, to cause radiation impact on the environment, and to deplete flora and fauna.
V skirsnis. Seimas Chapter V. The Seimas
55 straipsnis Article 55
Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.
The Seimas shall consist of the representatives of the Nation: 141 Members of the Seimas, who shall be elected for four years on the basis of universal, equal and direct suffrage by secret ballot.
The Seimas shall be deemed elected when at least 3/5 of the Members of the Seimas have been elected.
The procedure for the election of Members of the Seimas shall be established by law.
56 straipsnis Article 56
Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
Any citizen of the Republic of Lithuania who is not bound by an oath or pledge to a foreign state, who on the day of the election is not younger than 21 years of age, and who permanently resides in Lithuania may be elected a Member of the Seimas.
Persons who have not finished serving a sentence imposed by a court judgment, as well as persons whom a court has declared legally incapable, may not be elected Members of the Seimas.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XIV-1030, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-21, i. k. 2022-08144
57 straipsnis Article 57
Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį.
Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, rengiami šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku.
Regular elections to the Seimas shall be held in the year in which the powers of the Members of the Seimas expire, on the second Sunday of October.
Regular elections to the Seimas that follow early elections to the Seimas shall be held at the time specified in paragraph 1 of this Article.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. IX-2344, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4124 (2004-07-17)
58 straipsnis Article 58
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:
1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Early elections to the Seimas may be held by a resolution of the Seimas adopted by a majority vote of at least 3/5 of all the Members of the Seimas.
Early elections to the Seimas may also be called by the President of the Republic:
1) if the Seimas has failed to adopt a decision on the programme of the new Government within 30 days of its presentation, or has twice in succession failed to approve the programme of the Government within 60 days of its first presentation;
2) on the proposal of the Government, if the Seimas expresses direct no confidence in the Government.
The President of the Republic may not call early elections to the Seimas if less than 6 months remain until the end of the term of office of the President of the Republic, or if 6 months have not passed since early elections to the Seimas.
The resolution of the Seimas or the act of the President of the Republic on early elections to the Seimas shall specify the day of the election of the new Seimas. The election of the new Seimas must be held no later than 3 months after the adoption of the decision on early elections.
59 straipsnis Article 59
Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.
Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.
Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
The term of office of the Members of the Seimas shall be counted from the day on which the newly elected Seimas convenes for its first sitting. The term of office of the previously elected Members of the Seimas shall end at the opening of this sitting.
An elected Member of the Seimas shall acquire all the rights of a representative of the Nation only after taking an oath in the Seimas to be loyal to the Republic of Lithuania.
A Member of the Seimas who has not taken the oath in accordance with the procedure established by law, or who has taken a conditional oath, shall lose the mandate of a Member of the Seimas. The Seimas shall adopt a resolution on this.
In performing their duties, Members of the Seimas shall act in accordance with the Constitution of the Republic of Lithuania, the interests of the State and their own conscience, and may not be restricted by any mandates.
60 straipsnis Article 60
Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.
Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.
Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas.
The duties of a Member of the Seimas, with the exception of his or her duties in the Seimas, shall be incompatible with any other duties in state institutions and organisations, as well as with work in business, commercial and other private institutions or enterprises. For the term of his or her powers, a Member of the Seimas shall be exempted from the duty to perform national defence service.
A Member of the Seimas may be appointed only as Prime Minister or as a minister.
The work of a Member of the Seimas, as well as the expenses related to his or her parliamentary activity, shall be paid for from the state budget. A Member of the Seimas may not receive any other remuneration, with the exception of payment for creative activity.
The duties and rights of a Member of the Seimas and the guarantees of his or her activity shall be established by law.
61 straipsnis Article 61
Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka.
Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui.
Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir pusės visų Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru.
Balsavimo tvarką nustato įstatymas.
A Member of the Seimas shall have the right to submit inquiries to the Prime Minister, ministers, and the heads of other state institutions formed or elected by the Seimas. They must reply orally or in writing at the session of the Seimas in accordance with the procedure established by the Seimas.
During a session, a group of at least 1/5 of the Members of the Seimas may submit an interpellation to the Prime Minister or a minister.
Having considered the reply of the Prime Minister or a minister to the interpellation, the Seimas may decide that the reply is unsatisfactory and, by a majority vote of half of all the Members of the Seimas, express no confidence in the Prime Minister or the minister.
The voting procedure shall be established by law.
62 straipsnis Article 62
Seimo nario asmuo neliečiamas.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.
The person of a Member of the Seimas shall be inviolable.
Without the consent of the Seimas, a Member of the Seimas may not be held criminally liable or arrested, nor may his or her freedom be restricted in any other way.
A Member of the Seimas may not be persecuted for voting or speeches in the Seimas. However, he or she may be held liable in accordance with the general procedure for insulting a person or for slander.
63 straipsnis Article 63
Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas;
2) jis miršta;
3) atsistatydina;
4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;
5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;
6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;
7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;
8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.
The powers of a Member of the Seimas shall cease when:
1) the term of his or her powers expires, or the Seimas elected in early elections convenes for its first sitting;
2) he or she dies;
3) he or she resigns;
4) a court declares him or her legally incapable;
5) the Seimas revokes his or her mandate in accordance with the impeachment procedure;
6) the election is recognised as invalid, or the election law is grossly violated;
7) he or she takes up, or does not give up, work that is incompatible with the duties of a Member of the Seimas;
8) he or she loses citizenship of the Republic of Lithuania.
64 straipsnis Article 64
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.
Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas.
Every year the Seimas shall convene for two regular sessions, the spring session and the autumn session. The spring session shall begin on 10 March and end on 30 June. The autumn session shall begin on 10 September and end on 23 December. The Seimas may decide to extend a session.
Extraordinary sessions shall be convened by the Speaker of the Seimas on the proposal of at least one third of all the Members of the Seimas, and, in the cases provided for by the Constitution, by the President of the Republic.
65 straipsnis Article 65
Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui.
The President of the Republic shall convene the newly elected Seimas for its first sitting, which must be held no later than 15 days after the election of the Seimas. If the President of the Republic does not convene the Seimas, the Members of the Seimas shall assemble on their own on the day following the expiry of the 15-day period.
66 straipsnis Article 66
Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys.
Sittings of the Seimas shall be presided over by the Speaker of the Seimas or his or her deputy.
The first sitting of the Seimas after the elections shall be opened by the oldest Member of the Seimas.
67 straipsnis Article 67
Seimas:
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
2) leidžia įstatymus;
3) priima nutarimus dėl referendumų;
4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;
6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;
7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;
8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;
10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;
11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;
12) skiria savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus;
13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;
14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;
15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;
16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;
17) nustato Respublikos administracinį suskirstymą;
18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) leidžia amnestijos aktus;
20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.
The Seimas shall:
1) consider and adopt amendments to the Constitution;
2) enact laws;
3) adopt resolutions on referendums;
4) call elections of the President of the Republic of Lithuania;
5) establish the state institutions provided for by law, and appoint and dismiss their heads;
6) approve or reject the candidate for Prime Minister proposed by the President of the Republic;
7) consider the programme of the Government submitted by the Prime Minister and decide whether to approve it;
8) on the proposal of the Government, establish and abolish ministries of the Republic of Lithuania;
9) supervise the activities of the Government, and may express no confidence in the Prime Minister or a minister;
10) appoint the judges of the Constitutional Court and the judges of the Supreme Court, as well as the presidents of these courts;
11) appoint and dismiss the Auditor General and the Chairperson of the Board of the Bank of Lithuania;
12) call elections of municipal councils and municipal mayors;
13) form the Central Electoral Commission and change its composition;
14) approve the state budget and supervise its implementation;
15) establish state taxes and other obligatory payments;
16) ratify and denounce international treaties of the Republic of Lithuania, and consider other issues of foreign policy;
17) establish the administrative division of the Republic;
18) establish state awards of the Republic of Lithuania;
19) issue acts of amnesty;
20) impose direct rule, martial law and a state of emergency, declare mobilisation, and adopt decisions to use the armed forces.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XIV-1028, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-21, i. k. 2022-08142
68 straipsnis Article 68
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
The right of legislative initiative in the Seimas shall belong to the Members of the Seimas, the President of the Republic and the Government.
Citizens of the Republic of Lithuania shall also have the right of legislative initiative. A draft law may be submitted to the Seimas by 50,000 citizens who have the right to vote, and the Seimas must consider it.
69 straipsnis Article 69
Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.
Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje.
Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas.
Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu.
Laws shall be adopted in the Seimas in accordance with the procedure established by law.
Laws shall be deemed adopted if a majority of the Members of the Seimas participating in the sitting vote in favour of them.
Constitutional laws of the Republic of Lithuania shall be adopted if more than half of all the Members of the Seimas vote in favour of them, and shall be amended by a majority vote of at least 3/5 of all the Members of the Seimas. The list of constitutional laws shall be established by the Seimas by a majority vote of 3/5 of the Members of the Seimas.
Provisions of the laws of the Republic of Lithuania may also be adopted by referendum.
70 straipsnis Article 70
Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.
Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiais aktais nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka.
Laws adopted by the Seimas shall come into force after they have been signed and officially published by the President of the Republic of Lithuania, unless the laws themselves establish a later date of entry into force.
Other acts adopted by the Seimas and the Statute of the Seimas shall be signed by the Speaker of the Seimas. These acts shall come into force on the day following their publication, unless the acts themselves establish another procedure for their entry into force.
71 straipsnis Article 71
Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti.
Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas.
Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
No later than ten days after receiving a law adopted by the Seimas, the President of the Republic shall either sign and officially publish it, or return it to the Seimas, with reasons, for reconsideration.
If the President of the Republic neither returns nor signs a law adopted by the Seimas within the specified time, the law shall come into force after it has been signed and officially published by the Speaker of the Seimas.
The President of the Republic must sign and officially publish a law or other act adopted by referendum within 5 days at the latest.
If the President of the Republic does not sign and publish such a law within the specified time, the law shall come into force after it has been signed and officially published by the Speaker of the Seimas.
72 straipsnis Article 72
Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti.
Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
Tokius įstatymus Respublikos Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.
The Seimas may reconsider and adopt a law returned by the President of the Republic.
A law reconsidered by the Seimas shall be deemed adopted if the amendments and supplements submitted by the President of the Republic have been adopted, or if more than 1/2 of all the Members of the Seimas have voted in favour of the law, or, in the case of a constitutional law, at least 3/5 of all the Members of the Seimas.
The President of the Republic must sign such laws within three days at the latest and officially publish them without delay.
73 straipsnis Article 73
Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teisę siūlyti teismui kaltus pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų.
Seimo kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas.
Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas.
Complaints of citizens about abuse of office or bureaucracy by state and municipal officials (with the exception of judges) shall be investigated by the Seimas Ombudsmen. They shall have the right to propose to a court that guilty officials be dismissed from their posts.
The powers of the Seimas Ombudsmen shall be established by law.
Where necessary, the Seimas shall also establish other institutions of control. Their system and powers shall be established by law.
74 straipsnis Article 74
Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų.
The President of the Republic, the President and judges of the Constitutional Court, the President and judges of the Supreme Court, the President and judges of the Court of Appeal, and Members of the Seimas who have grossly violated the Constitution or breached the oath, or who are found to have committed a crime, may be removed from office, or have the mandate of a Member of the Seimas revoked, by the Seimas by a majority vote of 3/5 of all its Members. This shall be done in accordance with the impeachment procedure, which shall be established by the Statute of the Seimas.
A person whom the Seimas has removed from office, or whose mandate of a Member of the Seimas it has revoked, under the impeachment procedure for a gross violation of the Constitution or breach of the oath may hold an office provided for in the Constitution, the beginning of which is linked by the Constitution to taking the oath provided for in the Constitution, when at least ten years have passed since the decision of the Seimas by which he or she was removed from office or his or her mandate of a Member of the Seimas was revoked.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XIV-1029, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-21, i. k. 2022-08143
75 straipsnis Article 75
Seimo skirti ar rinkti pareigūnai, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis, atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą.
Officials appointed or elected by the Seimas, with the exception of the persons specified in Article 74 of the Constitution, shall be removed from office when the Seimas expresses no confidence in them by a majority vote of all the Members of the Seimas.
76 straipsnis Article 76
Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi įstatymo galią.
The structure and working procedure of the Seimas shall be established by the Statute of the Seimas. The Statute of the Seimas shall have the force of law.
VI skirsnis. Respublikos Prezidentas Chapter VI. The President of the Republic
77 straipsnis Article 77
Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.
Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
The President of the Republic is the Head of State.
He or she shall represent the State of Lithuania and shall do everything that the Constitution and laws entrust to him or her.
78 straipsnis Article 78
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
A citizen of Lithuania by origin who has lived in Lithuania for at least the last three years may be elected President of the Republic, provided that he or she has reached at least forty years of age by the day of the election and may be elected a Member of the Seimas.
The President of the Republic shall be elected by the citizens of the Republic of Lithuania for five years on the basis of universal, equal and direct suffrage by secret ballot.
The same person may be elected President of the Republic not more than twice in succession.
79 straipsnis Article 79
Kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies sąlygas ir surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų.
Kandidatų į Respublikos Prezidento vietą skaičius neribojamas.
A citizen of the Republic of Lithuania who meets the conditions laid down in paragraph 1 of Article 78 and who has collected the signatures of at least 20,000 voters shall be registered as a candidate for President of the Republic.
The number of candidates for the office of President of the Republic shall not be limited.
80 straipsnis Article 80
Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos.
Regular elections of the President of the Republic shall be held on the last Sunday two months before the end of the term of office of the President of the Republic.
81 straipsnis Article 81
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.
The candidate for the office of President of the Republic who, in the first ballot in which at least half of all the voters have participated, has received more than half of the votes of all the voters who participated in the election shall be deemed elected. If less than half of all the voters participated in the election, the candidate who received the greatest number of votes, but not less than 1/3 of the votes of all the voters, shall be deemed elected.
If no candidate receives the required majority of votes in the first round of voting, a repeat vote shall be held after two weeks between the two candidates who received the greatest number of votes. The candidate who receives more votes shall be deemed elected.
If no more than two candidates participated in the first round and neither of them received the required number of votes, a repeat election shall be held.
82 straipsnis Article 82
Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidento priesaikos aktą pasirašo jis pats ir Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant – vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų.
The elected President of the Republic shall take office on the day following the expiry of the term of office of the President of the Republic, after taking an oath to the Nation in Vilnius, in the presence of the representatives of the Nation, the Members of the Seimas, to be loyal to the Republic of Lithuania and the Constitution, to perform his or her duties conscientiously, and to be equally just to all.
A re-elected President of the Republic shall also take the oath.
The act of the oath of the President of the Republic shall be signed by the President of the Republic personally and by the President of the Constitutional Court or, in the latter’s absence, by one of the judges of the Constitutional Court.
83 straipsnis Article 83
Respublikos Prezidentas negali būti Seimo nariu, negali užimti jokių kitų pareigų ir gauti kitokio atlyginimo, išskyrus Respublikos Prezidentui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios.
The President of the Republic may not be a Member of the Seimas, may not hold any other office, and may not receive any remuneration other than the remuneration established for the President of the Republic and payment for creative activity.
A person elected President of the Republic must suspend his or her activities in political parties and political organisations until the beginning of a new campaign for the election of the President of the Republic.
84 straipsnis Article 84
Respublikos Prezidentas:
1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką;
2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;
3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;
4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;
5) Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;
6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;
7) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;
9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;
10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus;
11) teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą;
12) teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą;
13) teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais;
14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;
15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius;
16) ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
17) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
18) daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką;
19) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją;
20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais – pirmalaikius Seimo rinkimus;
21) įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę;
22) skiria valstybinius apdovanojimus;
23) teikia malonę nuteistiesiems;
24) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.
The President of the Republic shall:
1) settle the basic issues of foreign policy and, together with the Government, implement foreign policy;
2) sign international treaties of the Republic of Lithuania and submit them to the Seimas for ratification;
3) upon the submission of the Government, appoint and recall diplomatic representatives of the Republic of Lithuania in foreign states and to international organisations; receive the letters of credence and letters of recall of diplomatic representatives of foreign states; confer the highest diplomatic ranks and special titles;
4) with the approval of the Seimas, appoint the Prime Minister, charge him or her with forming the Government, and approve its composition;
5) with the approval of the Seimas, dismiss the Prime Minister;
6) accept the powers returned by the Government after the election of a new Seimas, and charge it with performing its duties until a new Government is formed;
7) accept the resignation of the Government and, if necessary, charge it with continuing to perform its duties or charge one of the ministers with performing the duties of the Prime Minister until a new Government is formed; accept the resignation of ministers and may charge them with performing their duties until a new minister is appointed;
8) after the resignation of the Government or the return of its powers, submit to the Seimas for consideration a candidate for Prime Minister within 15 days at the latest;
9) upon the submission of the Prime Minister, appoint and dismiss ministers;
10) appoint and dismiss, in accordance with the established procedure, the state officials provided for by laws;
11) submit to the Seimas candidates for judges of the Supreme Court and, when all the judges of the Supreme Court have been appointed, propose to the Seimas, from among them, the President of the Supreme Court for appointment; appoint the judges of the Court of Appeal and, from among them, the President of the Court of Appeal, if the Seimas approves their candidatures; appoint the judges and presidents of regional and district courts, and change their places of work; in the cases provided for by law, propose to the Seimas the dismissal of judges; with the approval of the Seimas, appoint and dismiss the Prosecutor General of the Republic of Lithuania;
12) submit to the Seimas the candidatures of three judges of the Constitutional Court and, when all the judges of the Constitutional Court have been appointed, propose to the Seimas, from among them, a candidate for President of the Constitutional Court for appointment;
13) submit to the Seimas the candidatures of the Auditor General and the Chairperson of the Board of the Bank of Lithuania; may propose to the Seimas to express no confidence in them;
14) with the approval of the Seimas, appoint and dismiss the Commander of the Armed Forces and the head of the security service;
15) confer the highest military ranks;
16) in the event of an armed attack threatening the sovereignty of the State or its territorial integrity, adopt decisions on defence against armed aggression, on the imposition of martial law and on mobilisation, and submit these decisions to the next sitting of the Seimas for approval;
17) in accordance with the procedure and in the cases established by law, declare a state of emergency and submit this decision to the next sitting of the Seimas for approval;
18) make annual reports in the Seimas on the situation in Lithuania and on the domestic and foreign policy of the Republic of Lithuania;
19) in the cases provided for by the Constitution, convene an extraordinary session of the Seimas;
20) call regular elections to the Seimas and, in the cases provided for in paragraph 2 of Article 58 of the Constitution, early elections to the Seimas;
21) grant citizenship of the Republic of Lithuania in accordance with the procedure established by law;
22) confer state awards;
23) grant pardons to convicted persons;
24) sign and publish laws adopted by the Seimas or return them to the Seimas in accordance with the procedure established in Article 71 of the Constitution.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. IX-1378, 2003-03-20, Žin., 2003, Nr. 32-1315 (2003-04-02)
85 straipsnis Article 85
Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.
In exercising the powers vested in him or her, the President of the Republic shall issue acts-decrees. In order to be valid, the decrees of the President of the Republic referred to in points 3, 15, 17 and 21 of Article 84 of the Constitution must be signed by the Prime Minister or the appropriate minister. Responsibility for such a decree shall lie with the Prime Minister or the minister who signed it.
86 straipsnis Article 86
Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka.
The person of the President of the Republic shall be inviolable: while in office, he or she may not be arrested or held criminally or administratively liable.
The President of the Republic may be removed from office before the end of the term only if he or she has grossly violated the Constitution or breached the oath, or is found to have committed a crime. The issue of the removal of the President of the Republic from office shall be decided by the Seimas in accordance with the impeachment procedure.
87 straipsnis Article 87
Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus.
Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu.
Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praėjo mažiau negu trys metai jo pirmosios kadencijos laiko – Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija.
Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.
When, in the cases provided for in paragraph 2 of Article 58 of the Constitution, the President of the Republic calls early elections to the Seimas, the newly elected Seimas may, by a majority vote of 3/5 of all the Members of the Seimas, within 30 days of the day of its first sitting, call early elections of the President of the Republic.
If the President of the Republic wishes to stand in the election, he or she shall be registered as a candidate immediately.
If the President of the Republic is re-elected in such an election, he or she shall be deemed elected for a second term, provided that more than three years of his or her first term had elapsed before the election. If less than three years of his or her first term had elapsed, the President of the Republic shall be elected only for the remainder of the first term, which shall not be considered a second term.
If early elections of the President of the Republic are called during his or her second term, the current President of the Republic may be elected only for the remainder of the second term.
88 straipsnis Article 88
Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;
2) įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
3) atsistatydina iš pareigų;
4) Respublikos Prezidentas miršta;
5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;
6) Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.
The powers of the President of the Republic shall cease when:
1) the term for which he or she was elected expires;
2) early elections of the President of the Republic are held;
3) he or she resigns from office;
4) the President of the Republic dies;
5) the Seimas removes him or her from office in accordance with the impeachment procedure;
6) the Seimas, taking into account the conclusion of the Constitutional Court, adopts by a majority vote of 3/5 of all the Members of the Seimas a resolution stating that the state of health of the President of the Republic does not allow him or her to perform his or her duties.
89 straipsnis Article 89
Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė.
Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.
Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku.
Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų.
If the President of the Republic dies, resigns or is removed from office in accordance with the impeachment procedure, or when the Seimas decides that the state of health of the President of the Republic does not allow him or her to perform his or her duties, these duties shall be temporarily performed by the Speaker of the Seimas. In this case, the Speaker of the Seimas shall lose his or her powers in the Seimas, where his or her duties shall be temporarily performed by his or her deputy on the instruction of the Seimas. In the said cases, the Seimas must, within 10 days at the latest, call an election of the President of the Republic, which must be held within two months at the latest. If the Seimas is unable to convene and call the election of the President of the Republic, the election shall be called by the Government.
When the President of the Republic is temporarily abroad, or has fallen ill and is therefore temporarily unable to perform his or her duties, he or she shall be substituted during that time by the Speaker of the Seimas.
While temporarily substituting for the President of the Republic, the Speaker of the Seimas may not call early elections to the Seimas, or dismiss or appoint ministers without the consent of the Seimas. During that period, the Seimas may not consider the issue of no confidence in the Speaker of the Seimas.
In no other cases and by no other persons or institutions may the powers of the President of the Republic be exercised.
90 straipsnis Article 90
Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas.
The President of the Republic shall have a residence. The financing of the President of the Republic and of his or her residence shall be established by law.
VII skirsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Chapter VII. The Government of the Republic of Lithuania
91 straipsnis Article 91
Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
The Government of the Republic of Lithuania shall consist of the Prime Minister and ministers.
92 straipsnis Article 92
Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas.
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.
Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.
The Prime Minister shall be appointed and dismissed by the President of the Republic with the approval of the Seimas.
Ministers shall be appointed and dismissed by the President of the Republic upon the submission of the Prime Minister.
No later than 15 days after his or her appointment, the Prime Minister shall present to the Seimas the Government formed by him or her and approved by the President of the Republic, and shall submit its programme for consideration.
The Government shall return its powers to the President of the Republic after the election of the Seimas or upon the election of the President of the Republic.
The new Government shall receive the powers to act when the Seimas approves its programme by a majority vote of the Members of the Seimas participating in the sitting.
93 straipsnis Article 93
Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Priesaikos tekstą nustato Vyriausybės įstatymas.
Upon taking office, the Prime Minister and ministers shall take an oath in the Seimas to be loyal to the Republic of Lithuania and to observe the Constitution and laws. The text of the oath shall be established by the Law on the Government.
94 straipsnis Article 94
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus;
3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;
4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą;
5) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus;
6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;
7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.
The Government of the Republic of Lithuania shall:
1) administer the affairs of the country, protect the inviolability of the territory of the Republic of Lithuania, and guarantee state security and public order;
2) implement laws and resolutions of the Seimas on the implementation of laws, as well as decrees of the President of the Republic;
3) coordinate the activities of ministries and other institutions of the Government;
4) prepare the draft state budget and submit it to the Seimas; implement the state budget and submit to the Seimas a report on the implementation of the budget;
5) prepare draft laws and submit them to the Seimas for consideration;
6) establish diplomatic relations and maintain relations with foreign states and international organisations;
7) perform other duties assigned to the Government by the Constitution and other laws.
95 straipsnis Article 95
Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti valstybės kontrolierius.
Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras.
The Government of the Republic of Lithuania shall decide matters of state administration at its sittings by adopting resolutions by a majority vote of all the members of the Government. The Auditor General may also participate in the sittings of the Government.
Resolutions of the Government shall be signed by the Prime Minister and the minister of the relevant field.
96 straipsnis Article 96
Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą.
Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
The Government of the Republic of Lithuania shall be jointly responsible to the Seimas for the general activities of the Government.
In directing the spheres of administration entrusted to them, ministers shall be responsible to the Seimas and the President of the Republic, and shall be directly subordinate to the Prime Minister.
97 straipsnis Article 97
Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o kai tokio teikimo nėra, Respublikos Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką.
The Prime Minister shall represent the Government of the Republic of Lithuania and direct its activities.
In the absence of the Prime Minister, or when he or she is unable to perform his or her duties, the President of the Republic shall, upon the submission of the Prime Minister, charge one of the ministers with substituting for the Prime Minister for a period not exceeding 60 days; where there is no such submission, the President of the Republic shall charge one of the ministers with substituting for the Prime Minister.
98 straipsnis Article 98
Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.
Ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.
A minister shall head a ministry, decide the issues within the competence of the ministry, and also perform other functions provided for by laws.
A minister may be temporarily substituted only by another member of the Government appointed by the Prime Minister.
99 straipsnis Article 99
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.
The Prime Minister and ministers may not hold any other elected or appointed office, may not work in business, commercial or other private institutions or enterprises, and may not receive any remuneration other than that established for their office in the Government and payment for creative activity.
100 straipsnis Article 100
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
The Prime Minister and ministers may not be held criminally liable or arrested, nor may their freedom be restricted in any other way, without the prior consent of the Seimas or, between sessions of the Seimas, without the prior consent of the President of the Republic.
101 straipsnis Article 101
Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą.
Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:
1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;
2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;
4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė.
Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas.
At the request of the Seimas, the Government or individual ministers must give an account of their activities in the Seimas.
When more than half of the ministers are changed, the Government must receive powers from the Seimas anew. Otherwise, the Government must resign.
The Government must also resign in the following cases:
1) when the Seimas twice in succession does not approve the programme of the newly formed Government;
2) when the Seimas, by a majority vote of all the Members of the Seimas, expresses no confidence in the Government or the Prime Minister by secret ballot;
3) when the Prime Minister resigns or dies;
4) after the election of the Seimas, when a new Government is formed.
A minister must resign when more than half of all the Members of the Seimas express no confidence in him or her by secret ballot.
The resignation of the Government or a minister shall be accepted by the President of the Republic.
VIII skirsnis. Konstitucinis Teismas Chapter VIII. The Constitutional Court
102 straipsnis Article 102
Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.
The Constitutional Court shall decide whether laws and other acts of the Seimas conflict with the Constitution, and whether acts of the President of the Republic and the Government conflict with the Constitution or laws.
The status of the Constitutional Court and the procedure for the exercise of its powers shall be established by the Law on the Constitutional Court of the Republic of Lithuania.
103 straipsnis Article 103
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.
Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
The Constitutional Court shall consist of 9 judges appointed for nine years and for only one term of office. Every three years, one third of the Constitutional Court shall be renewed. From among the candidates submitted by the President of the Republic, the Speaker of the Seimas and the President of the Supreme Court, the Seimas shall appoint three candidates each for judges of the Constitutional Court, and the Seimas shall appoint them as judges.
The President of the Constitutional Court shall be appointed by the Seimas from among the judges of this court upon the submission of the President of the Republic.
Citizens of the Republic of Lithuania of impeccable reputation who have higher education in law and at least 10 years of experience in legal work or in academic teaching work in the legal profession may be appointed judges of the Constitutional Court.
104 straipsnis Article 104
Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai, nustatyti teismų teisėjams.
Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai.
In performing their duties, the judges of the Constitutional Court shall be independent of any state institution, person or organisation, and shall be guided only by the Constitution of the Republic of Lithuania.
Before taking office, the judges of the Constitutional Court shall take an oath in the Seimas to be loyal to the Republic of Lithuania and the Constitution.
The restrictions on work and political activity established for judges of courts shall apply to the judges of the Constitutional Court.
The judges of the Constitutional Court shall have the same right of personal inviolability as the Members of the Seimas.
105 straipsnis Article 105
Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:
1) Respublikos Prezidento aktai;
2) Respublikos Vyriausybės aktai.
Konstitucinis Teismas teikia išvadas:
1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
The Constitutional Court shall consider and adopt decisions on whether the laws of the Republic of Lithuania and other acts adopted by the Seimas conflict with the Constitution of the Republic of Lithuania.
The Constitutional Court shall also consider whether the following conflict with the Constitution and laws:
1) acts of the President of the Republic;
2) acts of the Government of the Republic.
The Constitutional Court shall present conclusions on:
1) whether election laws were violated during elections of the President of the Republic or elections of Members of the Seimas;
2) whether the state of health of the President of the Republic allows him or her to continue to perform his or her duties;
3) whether international treaties of the Republic of Lithuania conflict with the Constitution;
4) whether specific actions of Members of the Seimas and state officials against whom impeachment proceedings have been instituted are contrary to the Constitution.
106 straipsnis Article 106
Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai.
Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai.
Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.
Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą.
Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas.
Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.
The Government, at least 1/5 of all the Members of the Seimas, and the courts shall have the right to apply to the Constitutional Court concerning the acts specified in paragraph 1 of Article 105.
At least 1/5 of all the Members of the Seimas and the courts shall have the right to apply to the Constitutional Court concerning the compliance of acts of the President of the Republic with the Constitution and laws.
At least 1/5 of all the Members of the Seimas, the courts, and the President of the Republic may apply to the Constitutional Court concerning the compliance of acts of the Government with the Constitution and laws.
Every person shall have the right to apply to the Constitutional Court concerning the acts specified in paragraphs 1 and 2 of Article 105 of the Constitution if a decision adopted on the basis of these acts has violated the constitutional rights or freedoms of that person and the person has exhausted all legal remedies. The procedure for exercising this right shall be established by the Law on the Constitutional Court.
A submission by the President of the Republic to the Constitutional Court, or a resolution of the Seimas, to investigate whether an act complies with the Constitution shall suspend the validity of that act.
A conclusion of the Constitutional Court may be requested by the Seimas and, concerning elections to the Seimas and international treaties, also by the President of the Republic.
The Constitutional Court shall have the right to refuse to accept a case for consideration or to prepare a conclusion if the application is not based on legal grounds.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XIII-2004, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05330
107 straipsnis Article 107
Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.
Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.
A law of the Republic of Lithuania (or part thereof) or another act of the Seimas (or part thereof), an act of the President of the Republic, or an act of the Government (or part thereof) may not be applied from the day on which the decision of the Constitutional Court that the act in question (or part thereof) is contrary to the Constitution of the Republic of Lithuania is officially published.
The decisions of the Constitutional Court on the issues assigned to its competence by the Constitution shall be final and not subject to appeal.
A decision of the Constitutional Court, adopted in a case on the application of a person specified in paragraph 4 of Article 106 of the Constitution, that a law of the Republic of Lithuania (or part thereof) or another act of the Seimas (or part thereof), an act of the President of the Republic, or an act of the Government (or part thereof) is contrary to the Constitution shall be the basis for reopening, in accordance with the procedure established by law, the proceedings concerning the exercise of the violated constitutional rights or freedoms of that person.
On the basis of the conclusions of the Constitutional Court, the issues specified in paragraph 3 of Article 105 of the Constitution shall be finally decided by the Seimas.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XIII-2004, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05330
108 straipsnis Article 108
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas;
2) jis miršta;
3) atsistatydina;
4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės;
5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
The powers of a judge of the Constitutional Court shall cease when:
1) the term of his or her powers expires;
2) he or she dies;
3) he or she resigns;
4) he or she is unable to perform his or her duties for health reasons;
5) the Seimas removes him or her from office in accordance with the impeachment procedure.
IX skirsnis. Teismas Chapter IX. The Courts
109 straipsnis Article 109
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.
In the Republic of Lithuania, justice shall be administered only by the courts.
When administering justice, the judge and the courts shall be independent.
When considering cases, judges shall obey only the law.
The court shall adopt decisions in the name of the Republic of Lithuania.
110 straipsnis Article 110
Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
A judge may not apply a law that is contrary to the Constitution.
In cases where there are grounds to believe that a law or other legal act that should be applied in a specific case is contrary to the Constitution, the judge shall suspend the consideration of the case and apply to the Constitutional Court, requesting it to decide whether the law or other legal act is in conformity with the Constitution.
111 straipsnis Article 111
Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.
Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai.
Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami.
Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas.
The courts of the Republic of Lithuania are the Supreme Court of Lithuania, the Court of Appeal of Lithuania, and regional and district courts.
Specialised courts may be established in accordance with the law to consider administrative, labour, family and other categories of cases.
Courts with special powers may not be established in the Republic of Lithuania in peacetime.
The formation and competence of courts shall be established by the Law on Courts of the Republic of Lithuania.
112 straipsnis Article 112
Teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas.
Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija.
Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą.
Only citizens of the Republic of Lithuania may be judges in Lithuania.
The judges of the Supreme Court and, from among them, its President shall be appointed and dismissed by the Seimas upon the submission of the President of the Republic.
The judges of the Court of Appeal and, from among them, its President shall be appointed by the President of the Republic with the approval of the Seimas.
The judges and presidents of district, regional and specialised courts shall be appointed, and their places of work changed, by the President of the Republic.
A special institution of judges provided for by law shall advise the President of the Republic on the appointment, promotion, transfer or dismissal of judges.
A person appointed as a judge shall take an oath, in accordance with the procedure established by law, to be loyal to the Republic of Lithuania and to administer justice only in accordance with the law.
113 straipsnis Article 113
Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.
A judge may not hold any other elected or appointed office, or work in business, commercial or other private institutions or enterprises. Nor may he or she receive any remuneration other than the remuneration of a judge and payment for teaching or creative activity.
A judge may not participate in the activities of political parties and other political organisations.
114 straipsnis Article 114
Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.
Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.
Interference by institutions of state power and administration, Members of the Seimas and other officials, political parties, political and public organisations, or citizens with the activities of a judge or a court shall be prohibited and shall incur liability provided for by law.
A judge may not be held criminally liable or arrested, nor may his or her freedom be restricted in any other way, without the consent of the Seimas or, between sessions of the Seimas, without the consent of the President of the Republic.
115 straipsnis Article 115
Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensinio amžiaus;
3) dėl sveikatos būklės;
4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą;
5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą;
6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.
Judges of the courts of the Republic of Lithuania shall be dismissed from office in accordance with the procedure established by law in the following cases:
1) at their own request;
2) upon the expiry of their term of powers or upon reaching the pensionable age established by law;
3) for health reasons;
4) upon their election to another office or their transfer, with their consent, to another job;
5) when they have discredited the title of judge by their conduct;
6) when court judgments convicting them come into force.
116 straipsnis Article 116
Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
The President and judges of the Supreme Court, as well as the President and judges of the Court of Appeal, may be removed from office by the Seimas in accordance with the impeachment procedure for a gross violation of the Constitution or breach of the oath, or if they are found to have committed a crime.
117 straipsnis Article 117
Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.
Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba.
Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.
In all courts, cases shall be heard in public. A court hearing may be closed in order to protect the privacy of a person’s personal or family life, or if the public hearing of the case might disclose a state, professional or commercial secret.
In the Republic of Lithuania, court proceedings shall be conducted in the state language.
Persons who do not speak Lithuanian shall be guaranteed the right to participate in investigative and judicial actions through an interpreter.
118 straipsnis Article 118
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.
Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.
Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.
Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.
Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato įstatymas.
The prosecutor shall organise and direct the pre-trial investigation and shall uphold the state prosecution in criminal cases.
In the cases established by law, the prosecutor shall defend the rights and legitimate interests of the person, society and the State.
In performing his or her functions, the prosecutor shall be independent and shall obey only the law.
The Prosecution Service of the Republic of Lithuania consists of the Prosecutor General’s Office and territorial prosecutor’s offices.
The Prosecutor General shall be appointed and dismissed by the President of the Republic with the approval of the Seimas.
The procedure for the appointment and dismissal of prosecutors and their status shall be established by law.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. IX-1379, 2003-03-20, Žin., 2003, Nr. 32-1316 (2003-04-02)
X skirsnis. Vietos savivalda ir valdymas Chapter X. Local Self-Government and Administration
119 straipsnis Article 119
Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus.
Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.
The right of self-government shall be guaranteed to the administrative units of the territory of the State provided for by law. This right shall be exercised through municipal councils and municipal mayors.
In accordance with the law, citizens of the Republic of Lithuania and other permanent residents of an administrative unit shall elect for four years, on the basis of universal, equal and direct suffrage by secret ballot, citizens of the Republic of Lithuania and other permanent residents of the administrative unit as members of municipal councils, and citizens of the Republic of Lithuania as municipal mayors.
The procedure for the organisation and activities of self-government institutions shall be established by law.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-32, 1996-12-12, Žin., 1996, Nr. 122-2863 (1996-12-18), i. k. 0961010ISTA0VIII-32
Nr. IX-959, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2629 (2002-06-28), i. k. 1021010ISTA00IX-959
Nr. XIV-1028, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-21, i. k. 2022-08142
120 straipsnis Article 120
Valstybė remia savivaldybes.
Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.
The State shall support municipalities.
Municipalities shall act freely and independently within their competence defined by the Constitution and laws.
121 straipsnis Article 121
Savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą.
Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Municipalities shall draw up and approve their own budgets.
Municipal councils shall have the right, within the limits and in accordance with the procedure provided for by law, to establish local levies; municipal councils may provide for tax and levy concessions at the expense of their own budgets.
122 straipsnis Article 122
Savivaldybių tarybos ir savivaldybių merai dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.
Municipal councils and municipal mayors shall have the right to apply to a court regarding the violation of their rights.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XIV-1028, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-21, i. k. 2022-08142
123 straipsnis Article 123
Aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė.
Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.
Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas.
Įstatymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą.
In higher-level administrative units, administration shall be organised by the Government in accordance with the procedure established by law.
Representatives appointed by the Government shall supervise whether municipalities observe the Constitution and laws and implement the decisions of the Government.
The powers of the representative of the Government and the procedure for their exercise shall be established by law.
In the cases and in accordance with the procedure provided for by law, the Seimas may temporarily impose direct rule in the territory of a municipality.
124 straipsnis Article 124
Savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.
Acts or actions of municipal councils and municipal mayors that violate the rights of citizens or organisations may be appealed against in court.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XIV-1028, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-21, i. k. 2022-08142
XI skirsnis. Finansai ir valstybės biudžetas Chapter XI. Finance and the State Budget
125 straipsnis Article 125
Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvarką, taip pat įgaliojimus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko teisinį statusą bei jo atleidimo pagrindus nustato įstatymas.
In the Republic of Lithuania, the central bank is the Bank of Lithuania, which belongs to the State of Lithuania by the right of ownership.
The procedure for the organisation and activities of the Bank of Lithuania, as well as its powers, the legal status of the Chairperson of the Board of the Bank of Lithuania and the grounds for his or her dismissal, shall be established by law.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-572, 2006-04-25, Žin., 2006, Nr. 48-1701 (2006-04-29)
Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas (2006 m. balandžio 25 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 48-1701) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnio 1 daliai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2014-01-24, skelbtas 2014-01-24, ident. kodas 2014-00478
126 straipsnis Article 126
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai.
Lietuvos banko valdybos pirmininką skiria penkeriems metams Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
The Bank of Lithuania shall be headed by the Board of the Bank, which consists of the Chairperson, his or her deputies and members.
The Chairperson of the Board of the Bank of Lithuania shall be appointed for five years by the Seimas upon the submission of the President of the Republic.
127 straipsnis Article 127
Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai.
Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų.
Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
The budget system of Lithuania shall consist of the independent state budget of the Republic of Lithuania and the independent budgets of local municipalities.
The revenue of the state budget shall be formed from taxes, obligatory payments, levies, income from state property and other receipts.
Taxes, other payments to budgets and levies shall be established by the laws of the Republic of Lithuania.
128 straipsnis Article 128
Sprendimus dėl valstybinės paskolos ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu.
Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas.
Decisions concerning state loans and other major property obligations of the State shall be adopted by the Seimas on the proposal of the Government.
The procedure for the management, use and disposal of state property shall be established by law.
129 straipsnis Article 129
Biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.
The budget year shall begin on 1 January and end on 31 December.
130 straipsnis Article 130
Valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos.
The draft state budget shall be drawn up by the Government and submitted to the Seimas no later than 75 days before the end of the budget year.
131 straipsnis Article 131
Valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių metų pradžios.
Svarstydamas biudžeto projektą, Seimas gali didinti išlaidas tik nurodydamas šių išlaidų finansavimo šaltinius. Negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti.
The draft state budget shall be considered by the Seimas and approved by law before the beginning of the new budget year.
When considering the draft budget, the Seimas may increase expenditure only by specifying the sources of financing for this expenditure. Expenditure provided for by laws may not be reduced as long as those laws have not been amended.
132 straipsnis Article 132
Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.
Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą.
If the state budget is not approved on time, its expenditure at the beginning of the budget year may not exceed, each month, 1/12 of the expenditure of the state budget of the previous year.
During the budget year, the Seimas may change the budget. It shall be changed according to the same procedure by which it is drawn up, adopted and approved. If necessary, the Seimas may approve a supplementary budget.
XII skirsnis. Valstybės kontrolė Chapter XII. National Audit Office
133 straipsnis Article 133
Valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas.
Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas.
Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia. Priesaiką nustato įstatymas.
The system and powers of the National Audit Office shall be established by law.
The National Audit Office shall be headed by the Auditor General, who shall be appointed for five years by the Seimas upon the submission of the President of the Republic.
Upon taking office, the Auditor General shall take an oath. The oath shall be established by law.
134 straipsnis Article 134
Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.
Valstybės kontrolierius teikia Seimui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo apyskaitą.
The National Audit Office shall supervise whether state property is managed and used lawfully and how the state budget is implemented.
The Auditor General shall submit to the Seimas a conclusion on the annual report on the implementation of the budget.
XIII skirsnis. Užsienio politika ir valstybės gynimas Chapter XIII. Foreign Policy and National Defence
135 straipsnis Article 135
Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.
Lietuvos Respublikoje karo propaganda draudžiama.
In implementing its foreign policy, the Republic of Lithuania shall follow the universally recognised principles and norms of international law, shall strive to safeguard the security and independence of the country, the welfare of its citizens and their fundamental rights and freedoms, and shall contribute to the creation of an international order based on law and justice.
In the Republic of Lithuania, war propaganda shall be prohibited.
136 straipsnis Article 136
Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautinėse organizacijose, jeigu tai neprieštarauja Valstybės interesams ir jos nepriklausomybei.
The Republic of Lithuania shall participate in international organisations provided that this is not contrary to the interests of the State and its independence.
137 straipsnis Article 137
Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
There may be no weapons of mass destruction and no military bases of foreign states on the territory of the Republic of Lithuania.
138 straipsnis Article 138
Seimas ratifikuoja ar denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis:
1) dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienų pakeitimo;
2) dėl politinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis;
3) dėl atsisakymo naudoti jėgą ar grasinti jėga, taip pat taikos sutartis;
4) dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų buvimo ir jų statuso užsienio valstybių teritorijose;
5) dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautinėse organizacijose bei regioninėse tarptautinėse organizacijose;
6) daugiašales arba ilgalaikes ekonomines sutartis.
Įstatymuose, taip pat tarptautinėse sutartyse gali būti numatyti ir kiti atvejai, kai Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.
Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.
The Seimas shall ratify or denounce the following international treaties of the Republic of Lithuania:
1) on the alteration of the state borders of the Republic of Lithuania;
2) on political cooperation with foreign states and on mutual assistance, as well as treaties of a defensive nature related to the defence of the State;
3) on the renunciation of the use or threat of force, as well as peace treaties;
4) on the presence and status of the armed forces of the Republic of Lithuania on the territories of foreign states;
5) on the participation of the Republic of Lithuania in universal international organisations and regional international organisations;
6) multilateral or long-term economic treaties.
Laws and international treaties may also provide for other cases in which the Seimas ratifies international treaties of the Republic of Lithuania.
International treaties ratified by the Seimas of the Republic of Lithuania shall be a constituent part of the legal system of the Republic of Lithuania.
139 straipsnis Article 139
Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.
Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai.
The defence of the State of Lithuania against a foreign armed attack is the right and duty of every citizen of the Republic of Lithuania.
Citizens of the Republic of Lithuania must perform military or alternative national defence service in accordance with the procedure established by law.
The organisation of national defence shall be established by laws.
140 straipsnis Article 140
Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas.
Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra Respublikos Prezidentas.
Už valstybės ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms Seimui yra atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas. Krašto apsaugos ministru negali būti neišėjęs į atsargą karys.
The most important issues of state defence shall be considered and coordinated by the State Defence Council, which consists of the President of the Republic, the Prime Minister, the Speaker of the Seimas, the Minister of National Defence and the Commander of the Armed Forces. The State Defence Council shall be headed by the President of the Republic. The procedure for its formation and activities and its powers shall be established by law.
The President of the Republic is the Commander-in-Chief of the armed forces of the State.
The Government, the Minister of National Defence and the Commander of the Armed Forces shall be responsible to the Seimas for the administration and command of the armed forces of the State. A soldier who has not been transferred to the reserve may not be Minister of National Defence.
141 straipsnis Article 141
Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais, savivaldybių tarybų nariais ir savivaldybių merais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje.
Persons performing active military service or alternative service, officers, non-commissioned officers and re-enlistees of the national defence system, the police and the internal service who have not been transferred to the reserve, as well as paid officials of other paramilitary and security services, may not be Members of the Seimas, members of municipal councils or municipal mayors. They may not hold elected or appointed office in the civilian state service, or participate in the activities of political parties and political organisations.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XIV-1028, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-21, i. k. 2022-08142
142 straipsnis Article 142
Seimas įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus.
Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje Valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.
The Seimas shall impose martial law, declare mobilisation or demobilisation, and adopt decisions to use the armed forces when it becomes necessary to defend the Homeland or to fulfil the international obligations of the State of Lithuania.
In the event of an armed attack, when the sovereignty of the State or its territorial integrity is threatened, the President of the Republic shall immediately adopt a decision on defence against armed aggression, impose martial law throughout the State or in a part of it, declare mobilisation, and submit these decisions to the next sitting of the Seimas for approval, and, between sessions of the Seimas, shall immediately convene an extraordinary session of the Seimas. The Seimas shall approve or revoke the decision of the President of the Republic.
143 straipsnis Article 143
Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.
If regular elections are due to be held during military action, the Seimas or the President of the Republic shall adopt a decision to extend the powers of the Seimas, the President of the Republic, or municipal councils and municipal mayors. In this case, elections must be called no later than three months after the end of the war.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XIV-1028, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-21, i. k. 2022-08142
144 straipsnis Article 144
Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė – iki šešių mėnesių.
Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.
Nepaprastąją padėtį reguliuoja įstatymas.
When a threat arises in the State to the constitutional order or public peace, the Seimas may impose a state of emergency throughout the territory of the State or in a part of it. Its duration shall be up to six months.
Between sessions of the Seimas, in urgent cases, the President of the Republic shall have the right to adopt such a decision, while at the same time convening an extraordinary session of the Seimas to consider this issue. The Seimas shall approve or revoke the decision of the President of the Republic.
The state of emergency shall be regulated by law.
145 straipsnis Article 145
Įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.
After martial law or a state of emergency has been imposed, the rights and freedoms specified in Articles 22, 24, 25, 32, 35 and 36 of the Constitution may be temporarily restricted.
146 straipsnis Article 146
Valstybė globoja ir aprūpina karius, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos, taip pat karo tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas.
Valstybė aprūpina ir piliečius, kurie gindami Valstybę nustojo sveikatos, taip pat šeimas tų piliečių, kurie gindami Valstybę žuvo ar mirė.
The State shall take care of and provide for soldiers who lose their health while performing military service, as well as the families of soldiers who are killed or die while performing military service.
The State shall also provide for citizens who have lost their health while defending the State, as well as the families of citizens who have been killed or have died while defending the State.
XIV skirsnis. Konstitucijos keitimas Chapter XIV. Amending the Constitution
147 straipsnis Article 147
Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.
Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.
The right to submit to the Seimas a proposal to amend or supplement the Constitution of the Republic of Lithuania shall belong to a group of at least 1/4 of all the Members of the Seimas or to at least 300,000 voters.
The Constitution may not be amended during a state of emergency or martial law.
148 straipsnis Article 148
Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.
Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
The provision of Article 1 of the Constitution “The State of Lithuania is an independent democratic republic” may be changed only by referendum, if this is supported by at least 3/4 of the citizens of Lithuania who have the right to vote.
The provisions of Chapter I “The State of Lithuania” and Chapter XIV “Amending the Constitution” may be changed only by referendum.
Amendments to the Constitution concerning other chapters of the Constitution must be considered and voted upon in the Seimas twice. There must be a break of at least three months between these votes. A draft law on amending the Constitution shall be deemed adopted by the Seimas if, in each vote, at least 2/3 of all the Members of the Seimas vote in favour of it.
An amendment to the Constitution that has not been adopted may be submitted to the Seimas for reconsideration no earlier than one year later.
149 straipsnis Article 149
Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia.
Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo.
The adopted law on amending the Constitution shall be signed by the President of the Republic and officially published within 5 days at the latest.
If the President of the Republic does not sign and publish such a law within the specified time, the law shall come into force when it is signed and officially published by the Speaker of the Seimas.
A law on amending the Constitution shall come into force no earlier than one month after its adoption.
Baigiamieji nuostatai Final provisions
150 straipsnis Article 150
Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra:
1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“;
1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“;
1992 m. spalio 25 d. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”;
2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“.
The following are a constituent part of the Constitution of the Republic of Lithuania:
the Constitutional Law of 11 February 1991 “On the State of Lithuania”;
the Constitutional Act of 8 June 1992 “On the Non-Accession of the Republic of Lithuania to Post-Soviet Eastern Unions”;
the Law of 25 October 1992 “On the Procedure for the Entry into Force of the Constitution of the Republic of Lithuania”;
the Constitutional Act of 13 July 2004 “On the Membership of the Republic of Lithuania in the European Union”.
Amendment notes (in Lithuanian)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. IX-2343, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4123 (2004-07-17)
151 straipsnis Article 151
Ši Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigalioja kitą dieną po referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo ir su sąlyga, jeigu referendume jai pritars daugiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
This Constitution of the Republic of Lithuania shall come into force on the day following the official publication of the results of the referendum, provided that more than half of all the citizens of the Republic of Lithuania who have the right to vote approve it in the referendum.
152 straipsnis Article 152
Šios Konstitucijos ir jos atskirų nuostatų įsigaliojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris priimamas referendumu kartu su šia Lietuvos Respublikos Konstitucija.
The procedure for the entry into force of this Constitution and of its individual provisions shall be regulated by the Law of the Republic of Lithuania “On the Procedure for the Entry into Force of the Constitution of the Republic of Lithuania”, which shall be adopted by referendum together with this Constitution of the Republic of Lithuania.
153 straipsnis Article 153
Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.
After this Constitution of the Republic of Lithuania has been adopted by referendum, the Seimas of the Republic of Lithuania may, until 25 October 1993, by a majority vote of 3/5 of all the Members of the Seimas, amend the provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania contained in Articles 47, 55 and 56, point 2 of paragraph 2 of Article 58, Articles 65, 68 and 69, points 11 and 12 of Article 84, paragraph 1 of Article 87, Articles 96, 103 and 118, and paragraph 4 of Article 119.
154 straipsnis Article 154
Referendumu priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ pasirašo ir ne vėliau kaip per 15 dienų skelbia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
The Constitution of the Republic of Lithuania adopted by referendum and the Law of the Republic of Lithuania “On the Procedure for the Entry into Force of the Constitution of the Republic of Lithuania” shall be signed and, within 15 days at the latest, published by the Chairman of the Supreme Council of the Republic of Lithuania.
Sudedamosios Konstitucijos dalys Constitutional acts that are part of the Constitution
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SUDEDAMOJI DALIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS
DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,
atsižvelgdama į tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, 1991 m. vasario 9 d. per visuotinę apklausą (plebiscitą) slaptu balsavimu pasisakė už tai, kad „Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika“,
pažymėdama, kad šiuo suvereninių galių ir valios pareiškimu Lietuvos tauta vėl patvirtino savo nekintamą nuostatą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės,
suprasdama plebiscito rezultatus kaip visuotinį pasiryžimą stiprinti ir ginti Lietuvos nepriklausomybę bei kurti demokratinę respubliką ir
vykdydama Lietuvos tautos valią,
priima ir iškilmingai skelbia šį įstatymą.
1 straipsnis.
Teiginys „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas.
2 straipsnis.
Šio įstatymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas gali būti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS
V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. vasario 11 d.
Nr. I-1051
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO Į POSTSOVIETINES RYTŲ SĄJUNGAS
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,
remdamasi 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktais dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo ir 1991 m. vasario 9 d. visos tautos pareikšta valia ir
matydama pastangas bet kokiu pavidalu išsaugoti buvusią SSR Sąjungą su visais jos užkariavimais ir ketinimus įtraukti Lietuvą į postsovietinio Rytų bloko gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias „erdves“,
n u t a r i a:
1. Puoselėti abipusiškai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksčiau buvusia SSRS sudėtyje, tačiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas.
2. Veikla, kuria siekiama įtraukti Lietuvos valstybę į šio Konstitucinio akto pirmajame straipsnyje nurodytas valstybių sąjungas ar sandraugas, yra laikoma priešiška Lietuvos nepriklausomybei ir atsakomybė už ją nustatoma pagal įstatymus.
3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS
VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1992 m. birželio 8 d.
Nr. I-2622
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS ĮSIGALIOJIMO TVARKOS
1 straipsnis
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas.
2 straipsnis
Įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.
3 straipsnis
Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, deputatų, savivaldybių tarybų statusus, galioja tol, kol išrinktas Seimas nenuspręs ko kita.
4 straipsnis
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir jos deputatų įgaliojimai baigiasi nuo tada, kai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.
Lietuvos Respublikos Seimo nariai į posėdį renkasi trečiąją darbo dieną po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija po abiejų rinkimų ratų oficialiai paskelbs apie tai, kad išrinkta ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
5 straipsnis
Nustatomas toks Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
6 straipsnis
Laikotarpiu, kol dar nėra Respublikos Prezidento, ši teisinė situacija tolygi tai, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje.
Prireikus Seimas gali pratęsti 89 straipsnyje numatytus terminus daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, bet ne ilgiau kaip keturiems mėnesiams.
7 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, o iš jų – Konstitucinio Teismo pirmininkas, turi būti paskirti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Pirmą kartą skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, trys iš jų skiriami trejiems metams, trys – šešeriems ir trys – devyneriems.
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, siūlydami skirti Konstitucinio Teismo teisėjus, nurodo, kuriuos iš jų skirti trejiems, šešeriems ir devyneriems metams.
Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie bus skiriami trejiems ir šešeriems metams, po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos gali užimti šias pareigas dar vieną kadenciją.
8 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio trečiosios dalies nuostatos pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymai su šia Konstitucija.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS
VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1992 m. lapkričio 6 d.
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE
Lietuvos Respublikos Seimas,
vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje,
reikšdamas įsitikinimą, kad Europos Sąjunga gerbia žmogaus teises ir pagrindines laisves, o Lietuvos narystė Europos Sąjungoje prisidės prie žmogaus teisių ir laisvių efektyvesnio užtikrinimo,
pažymėdamas, kad Europos Sąjunga gerbia savo valstybių narių nacionalinį tapatumą ir konstitucines tradicijas,
siekdamas užtikrinti visateisį Lietuvos Respublikos dalyvavimą Europos integracijoje bei Lietuvos Respublikos saugumą ir jos piliečių gerovę,
2003 m. rugsėjo 16 d. ratifikavęs Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutartį dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, pasirašytą 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose,
priima ir skelbia šį Konstitucinį aktą:
1. Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybe nare, dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus šiose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis.
2. Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.
3. Vyriausybė informuoja Seimą apie pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus. Dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius sritis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija, Vyriausybė konsultuojasi su Seimu. Seimas gali rekomenduoti Vyriausybei Lietuvos Respublikos poziciją dėl šių pasiūlymų. Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus. Vyriausybė įvertina Seimo ar jo komitetų teikiamas rekomendacijas ar nuomones ir informuoja Seimą apie jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Vyriausybė pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus nagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl šių pasiūlymų Vyriausybė gali priimti sprendimus ar rezoliucijas, kurių priėmimui netaikomos Konstitucijos 95 straipsnio nuostatos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymas Nr. IX-2343, 2004 m. liepos 13 d. Žin., 2004, Nr. 111-4123